Vos spėjote įsitaisyti, o išvada jau aiški: jūsų keliai vos už kelių centimetrų nuo priekyje esančios sėdynės, kuprinė užima beveik visą vietą po kojomis, o kaimynas, regis, nusprendė, kad centrinis porankis priklauso tik jam.
Kai priekyje sėdintis keleivis atlošia savo sėdynę, staliukas pavojingai priartėja prie jūsų pilvo. Nors dar net nepakilote, jūsų laukia kelios valandos skrydžio.
Tada kyla klausimas: ar lėktuvų sėdynės tikrai tapo mažesnės, ar mes tiesiog linkę idealizuoti praeities keliones?
Šis įspūdis nėra visiškai išgalvotas. Daugelyje ekonominės klasės salonų kiekvienam keleiviui skirta erdvė iš tikrųjų sumažėjo. Tačiau šis reiškinys yra šiek tiek sudėtingesnis nei tiesiog keliais centimetrais sumažinta sėdynė.
Sėdimosios dalies plotis – tik dalis problemos. Avialinijos taip pat manipuliuoja atstumu tarp eilių, atlošų storiu, jų pasvirimo kampu ir bendru salono išplanavimu. Čia ir ten sutaupyti keli centimetrai gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau pakartoti per trisdešimt eilių, jie leidžia pridėti kelias papildomas sėdynes ar net visą eilę.
Itin konkurencingame aviacijos pasaulyje papildoma eilė gali reikšti didelius pinigus.
Ar lėktuvų sėdynės tikrai sumažėjo?
Taip… bet ne visos ir nebūtinai taip, kaip įsivaizduojame.
Kai kalbame apie lėktuvo sėdynės dydį, dažniausiai maišome kelis skirtingus matavimus. Pirmiausia – plotis, matuojamas tarp porankių. Jis lemia erdvę pečiams, klubams ir tam tikra prasme „diplomatinę sieną“ su šalia sėdinčiu keleiviu.
Tada yra vietos kojoms. Būtent tai dažnai sukuria įspūdį, kad esate įkalinti tarp dviejų eilių. Tačiau avialinijos to tiesiogiai nematuoja. Jos dažniausiai naudoja duomenį, vadinamą „pitch“ (atstumas tarp sėdynių).
„Pitch“ atitinka atstumą nuo vieno taško ant sėdynės iki to paties taško ant kitos eilės sėdynės. Todėl 76 centimetrų „pitch“ nereiškia, kad prieš kelius turite 76 centimetrus erdvės. Dalis šio atstumo užimama atlošo, sėdimosios dalies ir sėdynės konstrukcijos.
Du salonai su tuo pačiu „pitch“ gali suteikti gana skirtingus pojūčius. Moderni sėdynė su labai plonu atlošu gali suteikti daugiau vietos keliams nei senas, storas modelis. Priešingai – didelis staliukas, žurnalų pilna kišenė ar po sėdyne esanti elektronikos dėžutė gali sumažinti realiai naudojamą erdvę.
Sėdimosios dalies gylis, atlošo pasvirimas ir porankių forma taip pat vaidina svarbų vaidmenį. Štai kodėl vieno skaičiaus ne visada pakanka norint žinoti, ar sėdėsite patogiai.
Matmenys labai skiriasi priklausomai nuo avialinijų ir lėktuvo. Kai kuriuose dabartiniuose išplanavimuose siūloma apie 76–81 centimetrą tarp eilių, o tankiausiuose salonuose šis atstumas gali siekti apie 71 centimetrą. Sėdimosios dalies plotis dažniausiai būna tarp 42 ir 46 centimetrų, su kartais pastebimais skirtumais net toje pačioje flotilėje.
Pavyzdžiui, „American Airlines“ duomenys rodo, kad „pitch“ ir plotis gali keistis priklausomai nuo orlaivio, kelionės klasės ir net salono versijos.
Todėl bendra tendencija yra ne tiek vienodas mažėjimas, kiek tankinimas. Avialinijos siekia kuo efektyviau išnaudoti kiekvieną salono dalį.
Tikroji priežastis: kiekvienas salono centimetras turi vertę
Lėktuvas kainuoja brangiai: įsigyti, nuomoti, prižiūrėti ir eksploatuoti. Reikia mokėti už kurą, įgulas, techninę priežiūrą, draudimą, oro uosto mokesčius ir visą antžeminę organizaciją.
Dalis šių išlaidų egzistuoja nepriklausomai nuo keleivių skaičiaus. Pakelti 180 vietų lėktuvą su 150 keleivių kainuoja ne ką mažiau nei skristi pilnam.
Avialinijų logika paprasta: jei tas pats lėktuvas gali pervežti keliais keleiviais daugiau, skrydžio kaina gali būti padalinta didesniam bilietų skaičiui.
Įsivaizduokime, kad avialinijoms pavyksta pridėti vieną šešių sėdynių eilę „Airbus A320“ lėktuve. Vienam skrydžiui tai neatrodo įspūdingai. Bet jei orlaivis atlieka keturis skrydžius per dieną 300 dienų per metus, ši eilė reiškia daugiau nei 7 000 papildomų vietų per metus.
Žinoma, ne visos jos bus parduotos, o kiekvienas papildomas keleivis taip pat sukelia išlaidų. Reikia transportuoti jo svorį, bagažą ir kartais maitinimą. Nepaisant to, dešimčių ar šimtų orlaivių flotilės mastu kelios papildomos sėdynės gali turėti didelės įtakos finansiniams rezultatams.
Dėl šios priežasties avialinijos savo salonus studijuoja beveik centimetro tikslumu. Tarp dviejų eilių palikta erdvė – ne tik komforto klausimas: tai plotas, kuriame galėtų sėdėti keleiviai ir generuoti pajamas.
Ši logika galioja ne tik pigių skrydžių bendrovėms. Tradiciniai vežėjai taip pat siekia pagerinti savo lėktuvų pelningumą. Skirtumas daugiausia slypi tame, kaip jie paskirsto erdvę tarp ekonominės, „Premium Economy“, verslo ir kartais pirmosios klasės.
Priekyje kai kurie keleiviai turi tikrą lovą. Gale kiti kovoja dėl kelių centimetrų porankio. Šis skirtumas gali atrodyti beveik absurdiškas, bet jis atitinka komercinę logiką: kiekvienas moka už skirtingą erdvės ir paslaugų lygį.
Ne „Airbus“ ar „Boeing“ nustato erdvę tarp sėdynių
Atradus itin ankštą saloną, kyla pagunda kaltinti lėktuvo gamintoją. Tačiau „Airbus“ ir „Boeing“ ne vieni sprendžia dėl eilių skaičiaus ar keleiviams paliekamos erdvės.
Gamintojas nustato fiuzeliažo matmenis, durų padėtį, avarinių išėjimų skaičių ir įvairias konfigūracijas, kurias galima sertifikuoti. Jis taip pat nustato maksimalią talpą. Tačiau šiose ribose avialinijos turi didelę veiksmų laisvę.
Jos renkasi:
-
klasių skaičių;
-
sėdynių modelį;
-
atstumą tarp eilių;
-
virtuvėlių vietą;
-
tualetų skaičių;
-
bagažo skyrių dydį;
-
individualių ekranų buvimą;
-
paskirstymą tarp standartinių ir mokamų sėdynių, siūlančių daugiau vietos.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra nurodo, kad avialinijos gali užsisakyti norimą išplanavimą, jei jis atitinka sertifikavimo reikalavimus. Europos reglamentai nenustato vieno minimalaus atstumo, taikomo visoms sėdynėms ir visiems lėktuvams. Turi būti patvirtinta visa konfigūracija.
Štai kodėl du to paties modelio lėktuvai gali pasiūlyti visiškai skirtingą patirtį.
Vienų avialinijų eksploatuojamas „Airbus A320“ gali atrodyti gana patogus, o kitas, su daugiau sėdynių, atrodys daug ankštesnis. Fiuzeliažas tas pats, bet salonas – ne.
Tai tarsi lankytis dviejuose butuose, kurių plotas visiškai vienodas. Vienas atrodo erdvus dėl gerai parinktų baldų ir sklandaus judėjimo. Kitas atrodo mažytis, nes kiekvienas kampelis buvo užimtas.
Kaip pridedamos sėdynės nepadidinant lėktuvo?
Akivaizdžiausias būdas – suartinti eiles. Du ar trys centimetrai, atgauti prieš kiekvieną sėdynę, keleiviui gali atrodyti nereikšmingi. Padauginti iš kelių dešimčių eilių, jie galiausiai sukuria pakankamai vietos naujai eilei.
Tačiau tai ne vienintelis sprendimas.
Šiuolaikinės sėdynės dažnai yra plonesnės už senąsias. Jų konstrukcijoje naudojamos lengvesnės medžiagos, o atloše yra mažiau porolono. Kai kurios mechaninės detalės pašalinamos, o atlošimas gali būti ribotas arba visiškai užblokuotas.
Šios „slimline“ sėdynės turi keletą privalumų avialinijoms. Jos užima mažiau vietos, sveria mažiau, lengvai valomos ir reikalauja mažiau priežiūros. Lengvesnė sėdynė taip pat leidžia šiek tiek sumažinti kuro sąnaudas.
Keleiviui rezultatas prieštaringesnis. Dėl suploninto atlošo keliai gali gauti kelis papildomus centimetrus. Tačiau po trijų ar keturių valandų skrydžio kietesnė sėdimoji dalis gali tapti gerokai nepatogesnė.
Avialinijos taip pat gali atgauti erdvės kitur. Virtuvėlės kompaktiškesnės, pertvaros plonesnės, o kai kurie tualetai sumažinti iki minimumo. Tikslas visada tas pats: kuo efektyviau išnaudoti turimą tūrį.
Kai kuriuose plačialiužeriuose lėktuvuose taip pat galima pridėti po vieną sėdynę eilėje. Salonas su dešimčia sėdynių eilėje vietoj devynių mechaniškai perveža daugiau keleivių, tačiau kiekvienas turi šiek tiek mažiau vietos į plotį.
Lėktuvo tipas vis tiek išlieka svarbus. Pavyzdžiui, „Airbus“ reklamuoja 18 colių (apie 45,7 cm) sėdynes standartinėje „A320“ šeimos ekonominės klasės konfigūracijoje.
Tai nereiškia, kad visi pasaulio „A320“ siūlo tokį patį komfortą. Sėdynės modelis, praėjimo plotis ir avialinijų pasirinkimai gali pakeisti galutinį rezultatą.
Mes norime daugiau erdvės… bet dažnai perkame pigiausią bilietą
Avialinijos nemažina erdvės tik todėl, kad staiga nusprendė padaryti keliones nemalonias. Jos taip pat reaguoja į mūsų būdą rinktis skrydį.
Palyginimo svetainėse kaina pasirodo iškart. Erdvė tarp sėdynių matoma retai. Tarp 90 eurų ir 120 eurų bilieto daugelis keliautojų natūraliai renkasi pirmąjį, net jei pigesnės avialinijos siūlo keliais centimetrais mažiau.
Individualiai visi norėtume platesnės sėdynės, atlošiamo atlošo ir pakankamai vietos kojoms ištiesti. Kolektyviai mes dažnai apdovanojame avialinijas, kurios rodo mažiausius tarifus.
Aviacijos pramonė tai puikiai suprato.
Komfortas, anksčiau įtrauktas į bilieto kainą, palaipsniui tapo pasirinkimu. Galima mokėti už sėdynės pasirinkimą, įsitaisymą pirmosiose eilėse, daugiau vietos kojoms arba prieigą prie pagerintos ekonominės klasės.
Standartinės erdvės mažinimas todėl taip pat leidžia kurti naujus produktus. Kai klasikinė sėdynė tampa mažiau patogi, sėdynė prie avarinio išėjimo staiga atrodo daug patrauklesnė, net jei reikia primokėti kelias dešimtis eurų.
Tai nereiškia, kad visos avialinijos siekia sugrūsti kuo daugiau keliautojų. Kai kurios, priešingai, erdvę paverčia komerciniu argumentu. Tačiau kad šis modelis veiktų, reikia, kad pakankamai keleivių sutiktų už tai mokėti.
Didesnis lėktuvas nebūtinai yra patogesnis
Galima pamanyti, kad plačialiužeris lėktuvas automatiškai siūlo daugiau erdvės nei vieno praėjimo lėktuvas. Tai ne visada tiesa.
Svarbiausia – kaip paskirstyta salono plotis.
Plačialiužeris, sukonfigūruotas su papildoma sėdyne kiekvienoje eilėje, gali pasiūlyti siauresnę sėdimąją vietą nei gerai suplanuotas mažesnis lėktuvas. Priešingai, modernus vieno praėjimo salonas gali būti gana malonus, jei avialinijos išlaiko tinkamą atstumą tarp eilių.
Net vieta lėktuve gali pakeisti erdvės pojūtį. Kai kurių orlaivių gale fiuzeliažas palaipsniui siaurėja. Paskutinės eilės tada gali turėti kitokį išdėstymą, kartais su dviem sėdynėmis vietoj trijų. Tai gali suteikti daugiau vietos šone, bet šios vietos taip pat yra arti tualetų, praėjimo ir virtuvėlių.
Kai kurios eilės negali atlošti sėdynių dėl pertvaros ar avarinio išėjimo. Kitos turi daugiau vietos kojoms, bet fiksuotus porankius, kuriuose yra staliukas. Realiai naudojamas plotis tada gali būti mažesnis, nei atrodo.
Lėktuvo pavadinimo nepakanka norint sužinoti, koks komfortas jūsų laukia. Idealu patikrinti tikslų modelį, avialinijų eksploatuojamą versiją ir skrydžiui numatytą salono planą.
Ar mažesnės sėdynės yra mažiau saugios?
Tai tikriausiai svarbiausias klausimas. Ar artindami eiles galiausiai nepažeidžiame saugumo?
Pirmiausia reikia atskirti komfortą nuo saugumo. Sėdynė gali būti labai nepatogi, tačiau atitikti naudojimui reikalingus standartus. Sertifikavimas negarantuoja, kad galėsite ištiesti kojas ar ramiai miegoti aštuonias valandas. Jis tikrina, ar sėdynė, jos tvirtinimai, diržas ir salonas atitinka taikomus reikalavimus.
Išplanavimas ypač turi leisti prieigą prie avarinių išėjimų ir pakankamai greitą evakuaciją. Jungtinėse Valstijose demonstracijos dėl lėktuvų, talpinančių daugiau nei 44 keleivius, remiasi visos talpos evakuacija per 90 sekundžių ar mažiau, tiksliomis bandymų sąlygomis.
Tai nereiškia, kad kiekvienas naujas sėdynių išdėstymas yra testuojamas su lėktuvu, pilnu keleivių, bėgančių prie išėjimų. Atitiktis gali būti įrodyta įvairiais būdais, priklausomai nuo modifikacijos ir jau gautų sertifikatų.
Sėdynių dydis vis dėlto yra diskusijų objektas. Keleiviai šiandien yra įvairesnio amžiaus, ūgio, kūno sudėjimo ir mobilumo nei žmonės, naudoti istoriniuose bandymuose. Konfigūracija gali atitikti reglamentavimo kriterijus, tačiau kartu kelti klausimų, kaip lengvai pagyvenęs, labai aukštas ar riboto judrumo žmogus iš tikrųjų išliptų iš savo eilės.
Tačiau būtų perdėta teigti, kad lėktuvas yra pavojingas vien todėl, kad jo sėdynės atrodo ankštos. Skrydžio saugumas remiasi daug platesniu visetu: orlaivio konstrukcija, priežiūra, įgulų mokymu, procedūromis, sistemų dubliavimu ir salono sertifikavimu. Tai taip pat paaiškina, kodėl lėktuvas išlieka saugiausia transporto priemone pasaulyje.
Kita vertus, kai nurodymuose prašoma atlaisvinti praėjimus, susidėti bagažą ir atlošti sėdynes, tai daroma ne tam, kad be reikalo apsunkintų keliautojų gyvenimą. Kiekviena sekundė svarbi evakuacijos atveju. Taip pat dėl šios priežasties kai kurios priemonės, pavyzdžiui, langų užuolaidėlių atidarymas kilimo ir tūpimo metu, yra reikalaujamos jautriausiomis skrydžio fazėmis.
Kodėl erdvės trūkumas tampa toks sunkiai pakeliamas?
Sėdynė gali atrodyti priimtina, kai į ją atsisėdate. Po dviejų valandų situacija pasikeičia.
Kojos turi mažai galimybių judėti, apatinė nugaros dalis pradeda skaudėti, o sėdimoji dalis staiga atrodo daug kietesnė. Jei priekyje sėdintis keleivis atlošia sėdynę, jūsų asmeninė erdvė dar labiau sumažėja. O kai sėdite prie lango, turite trukdyti dviem žmonėms vien tam, kad atsistotumėte.
Problema tampa ypač matoma tolimųjų skrydžių metu. Šiek tiek nepatogi pozicija gali būti toleruojama valandą. Po aštuonių, dešimties ar dvylikos valandų kiekviena detalė įgauna kitą matmenį.
Labai aukšti keleiviai yra pirmieji, kuriems tai aktualu. Kai keliai jau liečia atlošą normalioje padėtyje, priekinės sėdynės atlošimas tampa beveik neįmanomas. Stambesni keliautojai gali atsidurti įstrigę tarp fiksuotų porankių ir patirti nuolatinį artumą su kaimynais.
Erdvės trūkumas taip pat paverčia mažus įprastus gestus įtampos šaltiniais. Kam priklauso centrinis porankis? Ar galima atlošti sėdynę valgio metu? Ar priimtina atsiremti į priekyje esantį atlošą norint atsistoti?
Šie konfliktai kartais atrodo juokingi, bet jie turi paprastą kilmę: trys nepažįstami žmonės turi kelias valandas dalintis itin ribota erdve, be visiškai aiškių socialinių taisyklių.
Ar daugiau keleivių pervežimas gali būti geriau aplinkai?
Salonų tankinimas turi ne tik neigiamų pasekmių.
Kai tas pats lėktuvas perveža daugiau žmonių, skrydžio kuro sąnaudos padalijamos daugiau keleivių. Emisijos vienam keliautojui tada gali sumažėti, ypač jei orlaivis gerai užpildytas.
Lengvesnė moderni sėdynė taip pat prisideda prie bendro svorio mažinimo. Keli sutaupyti kilogramai vienai sėdynei virsta keliais šimtais kilogramų salono mastu. Pakartota tūkstančiuose skrydžių, ši diferencija nėra visiškai nereikšminga.
Tačiau ir čia realybę reikia vertinti niuansuotai. Daugiau keliautojų taip pat reiškia daugiau bagažo ir masės transportuoti. Svarbiausia, pigesni bilietai gali skatinti kelionių skaičiaus didėjimą.
Todėl tankus salonas automatiškai nėra ekologiškas. Jo efektyvumas priklauso nuo užpildymo lygio, lėktuvo tipo, įveikto atstumo ir daugelio kitų parametrų. Kreiserinis aukštis, vėjai ir orlaivio charakteristikos taip pat vaidina vaidmenį sąnaudose, kaip aiškiname savo straipsnyje, skirtame klausimui: kodėl lėktuvai skrenda taip aukštai?
Ar sėdynės ir toliau mažės?
Būtinai egzistuoja riba.
Avialinijos gali laimėti kelis centimetrus plonesnių atlošų dėka, pertvarkyti virtuvėles ar šiek tiek sumažinti atlošimą. Tačiau jos negali be galo suartinti eilių, nesukeldamos keleivių pasipriešinimo ar nesusidurdamos su sertifikavimo apribojimais.
Per tankus salonas taip pat gali tapti neproduktyvus. Įlaipinimas užtrunka ilgiau, bagažo skyriai greitai užsipildo, o įtampa didėja. Bloga reputacija gali galiausiai kainuoti brangiau nei pajamos, gautos iš kelių papildomų sėdynių.
Tendencija todėl gali vystytis dviem kryptimis vienu metu.
Standartinė ekonominė klasė tikriausiai išliks labai optimizuota, ypač trumpuose skrydžiuose, kur keliautojai lengviau priima sumažintą komfortą. Lygiagrečiai avialinijos toliau plėtos patogesnes zonas, parduodamas su priemoka.
„Premium Economy“ puikiai iliustruoja šią evoliuciją. Ji skirta keleiviams, kurie negali ar nenori mokėti už verslo klasę, bet atsisako praleisti dešimt valandų su keliais priešais sėdynę.
Būsimos sėdynės taip pat turėtų tapti lengvesnės, plonesnės ir geriau suprojektuotos. Iššūkis bus laimėti erdvės nesuteikiant keleiviui įspūdžio, kad ji buvo atimta.
Kaip pasirinkti sėdynę, siūlančią daugiau vietos?
Pirmas dalykas – patikrinti tikslų skrydžiui numatytą lėktuvo tipą. Nereikia apsiriboti paminėjimu „Airbus A320“ ar „Boeing 777“. Tos pačios avialinijos gali eksploatuoti kelias to paties orlaivio konfigūracijas.
Salono planas tada leidžia identifikuoti eiles, siūlančias daugiau erdvės. Avariniai išėjimai dažnai įdomūs aukštiems keleiviams, bet jie turi keletą ypatumų: porankiai gali būti fiksuoti, staliukas gali būti paslėptas sėdynėje, o bagažas paprastai turi būti dedamas į viršutinius skyrius kilimo ir tūpimo metu.
Pirma salono eilė kartais siūlo gerą erdvę keliams, bet pertvaros buvimas gali neleisti visiškai ištiesti kojų. Viskas priklauso nuo konfigūracijos.
Tolimam skrydžiui vieta prie praėjimo palengvina judėjimą. Vieta prie lango išlieka malonesnė miegui, nes leidžia atsiremti į sieną nebūnant pažadintam kaimyno, norinčio atsistoti.
Taip pat reikia žiūrėti į bendrą kainą. Avialinijos, rodančios šiek tiek brangesnį bilietą, gali įtraukti sėdynės pasirinkimą, bagažą ir daugiau erdvės. Iš pradžių pigesnis pasiūlymas gali galiausiai kainuoti tiek pat, pridėjus visas parinktis.
Galiausiai, turėkite omenyje, kad orlaivio pakeitimas visada įmanomas. Net ir atidžiai išstudijavus salono planą, avialinijos gali paskutinę akimirką pakeisti lėktuvą dėl operacinių priežasčių.
Tarp prieinamų bilietų ir paaukoto komforto
Jei lėktuvų sėdynės atrodo vis mažesnės, tai ne todėl, kad patys lėktuvai mažėja. Tai todėl, kad kiekvienas jų salono centimetras dabar naudojamas beveik chirurginiu tikslumu.
Avialinijos nori pervežti daugiau keleivių, sumažinti kainą už sėdynę ir pasiūlyti pakankamai patrauklias kainas, kad atsidurtų palyginimo svetainių viršuje. Savo ruožtu keliautojai reikalauja daugiau komforto, bet dažnai toliau renkasi žemiausią tarifą.
Šio kompromiso rezultatas yra tiesiai prieš mūsų kelius.
Kitą kartą, kai priekyje sėdintis keleivis atloš savo sėdynę ir pavers jūsų staliuką smakro atrama, žinosite, kad šie keli centimetrai neišgaravo atsitiktinai. Jie tapo papildoma eile, mokama parinktimi ar ekonomija, pakartota tūkstančiuose skrydžių.
Ir kol kaina išliks pirmuoju pasirinkimo kriterijumi daugumai keliautojų, erdvė ekonominėje klasėje tikriausiai išliks viena labiausiai ginčijamų aviacijos prabangų.
📖 Straipsniai, kurie gali jus sudominti
Norite toliau tyrinėti aviacijos užkulisius? Taip pat atraskite:
-
✈️ Kodėl lėktuvai beveik niekada nesudužta?
Konstrukcija, priežiūra, pilotų mokymas ir dubliuotos sistemos: atraskite viską, kas daro keleivinius lėktuvus tokius saugius. -
🌍 Kaip išgyventi 12 valandų skrydį nekenčiant?
Pozicija, hidratacija, miegas ir sėdynės pasirinkimas: raskite mūsų patarimus, kaip pasiekti tikslą geriausiomis sąlygomis. -
☁️ Kodėl lėktuvai palieka baltus pėdsakus danguje?
Sužinokite, kaip susidaro kondensacijos pėdsakai ir kodėl jie kartais išnyksta per kelias sekundes, bet taip pat gali išlikti matomi valandų valandas.
Rekomenduojami produktai
Norite pratęsti savo aistrą aviacijai nusileidę ant žemės? Atraskite kai kurias mūsų kolekcijas:
-
✈️ Lėktuvų modeliai
Raskite keleivinių lėktuvų, karinių orlaivių ir mitinių modelių reprodukcijas savo kolekcijai papildyti. -
🖼️ Lėktuvų plakatai
Papuoškite savo sienas plakatais, įkvėptais civilinės, karinės aviacijos ir oro kelionių aukso amžiaus. -
🛫 Lėktuvų apyrankės
Nešiokite savo aistrą kasdien su apyrankėmis, atspindinčiomis aviacijos pasaulį ir keliones.
Keli centimetrai, kurie pasako daug
Lėktuvų sėdynės todėl ne visos mažėja vienodai. Kartais siaurėja sėdimoji dalis. Dažniau tai keli centimetrai, dingstantys tarp dviejų eilių, plonėjantis atlošas ar kompaktiškesnė virtuvėlė. Paimti atskirai, šie pokyčiai atrodo beveik nereikšmingi. Pakartoti per visą salono ilgį, jie vis dėlto leidžia sutalpinti kelis papildomus keleivius.
Už šios evoliucijos slypi visų pirma kompromisas. Avialinijos siekia padaryti itin brangius lėktuvus pelningus, o keliautojai nori toliau rasti prieinamus bilietus. Visi norėtume turėti daugiau vietos kojoms, bet rezervavimo metu kaina dažnai išlieka pirmuoju pasirinkimo kriterijumi.
Tai nereiškia, kad komfortas pasmerktas išnykti. Kai kurie orlaiviai vis dar siūlo gana plačias sėdynes, o naujos konstrukcijos leidžia atlaisvinti erdvę plonesnių atlošų dėka. Tačiau šis komfortas vis dažniau tampa atskira paslauga, parduodama kaip avarinis išėjimas, „Economy Plus“ eilė ar „Premium Economy“.
Kitą kartą, kai įsitaisysite laive su keliais, beveik prilipusiais prie priekyje esančios sėdynės, žinosite, kad šie keli centimetrai neišskrido atsitiktinai. Jie tikriausiai buvo paversti papildoma eile, pigesniais bilietais… arba mokama parinktimi.
Šiuolaikinėje aviacijoje net tuščia erdvė turi kainą.
🎬 Kodėl lėktuvuose esame tokie suspausti?
Norėdami geriau vizualizuoti, kaip avialinijos optimizuoja kiekvieną salono centimetrą, atraskite šį vaizdo įrašą, skirtą lėktuvų sėdynių evoliucijai.
DUK apie lėktuvų sėdynių dydį
Koks yra vidutinis lėktuvo sėdynės plotis?
Ekonominėje klasėje plotis dažnai būna tarp 42 ir 46 centimetrų. Jis skiriasi priklausomai nuo lėktuvo tipo, sėdynių skaičiaus eilėje, sėdynės modelio ir avialinijų. Taip pat reikia patikrinti, ar matavimas atliekamas tarp porankių, ar visos sėdimosios dalies.
Kas yra lėktuvo sėdynės „pitch“?
„Pitch“ atitinka atstumą tarp vieno sėdynės taško ir to paties taško ant sėdynės, esančios priekyje ar už jos. Tai suteikia nuorodą apie eilių išdėstymą, bet tiksliai neatitinka vietos, skirtos kojoms.
Kodėl pigių skrydžių bendrovės taip suartina sėdynes?
Tankesnis salonas leidžia pasiūlyti daugiau vietų kiekviename skrydyje ir padalinti išlaidas daugiau keleivių. Tai padeda avialinijoms rodyti patrauklius tarifus. Sėdynės taip pat dažnai yra lengvesnės, paprastesnės ir pigesnės prižiūrėti.
Ar egzistuoja privalomas minimalus atstumas tarp dviejų sėdynių?
Europoje nėra vieno minimalaus atstumo, taikomo vienodai visiems lėktuvams. Tačiau kiekvienas išplanavimas turi būti patvirtintas ir atitikti sertifikavimo reikalavimus, ypač susijusius su sėdynėmis, avariniais išėjimais ir evakuacija.
Ar „Airbus A320“ sėdynės platesnės nei „Boeing 737“?
„Airbus A320“ turi šiek tiek platesnį saloną, o „Airbus“ reklamuoja 18 colių ekonomines sėdynes savo standartinėje konfigūracijoje. Tikrasis komfortas vis dėlto priklauso nuo avialinijų pasirinkto išplanavimo, praėjimo pločio ir įrengto sėdynės modelio.
Ar plačialiužeris lėktuvas visada siūlo daugiau erdvės?
Ne. Plačialiužeris gali būti sukonfigūruotas su daugiau sėdynių eilėje ir pasiūlyti labai tankią ekonominę klasę. Salono konfigūracija dažnai yra svarbesnė nei bendras lėktuvo dydis.
Ar sėdynės prie avarinių išėjimų yra didesnės?
Jos nebūtinai yra platesnės, bet paprastai siūlo daugiau vietos kojoms. Jų porankiai vis dėlto gali būti fiksuoti, o tai kartais sumažina naudojamą plotį.
Kodėl kai kurios sėdynės nebeatsilošia?
Atlošimo pašalinimas leidžia palengvinti ir supaprastinti sėdynę. Tai sumažina priežiūrą ir taip pat apsaugo nuo to, kad priekyje sėdintis keleivis neįsiveržtų į už jo esančio žmogaus erdvę. Šis sprendimas dažniausiai naudojamas trumpuose skrydžiuose.
Ar „Premium Economy“ tikrai siūlo daugiau erdvės?
Taip, daugeliu atvejų. Ji paprastai siūlo didesnį „pitch“, platesnę sėdimąją dalį ir geresnį atlošimą. Skirtumai vis dėlto labai skiriasi priklausomai nuo avialinijų: todėl prieš rezervuojant geriau patikrinti matmenis.
Ar galima nusipirkti dvi sėdynes, kad keliautumėte patogiau?
Kai kurios avialinijos leidžia rezervuoti papildomą sėdynę, ypač dėl komforto ar norint transportuoti tam tikrą objektą. Procedūros skiriasi, o antras klasikinis bilietas ne visada garantuoja, kad vieta liks laisva. Todėl reikia susisiekti su avialinijomis arba naudoti tam numatytą parinktį.
