Pakanka vienam lėktuvui patekti į naujienų antraštes, kad daugelis žmonių užduotų tą patį klausimą:
„O kas, jei tai nutiktų man?“
Tai gana paradoksalu.
Tūkstančiai žmonių kasdien sėda prie automobilio vairo be jokio nerimo, nors kelių eismo įvykiai visame pasaulyje kasmet nusineša milijonus gyvybių.
Priešingai, daugelis jaučia tam tikrą baimę prieš įlipdami į lėktuvą.
Kartais ši baimė nedidelė. Lengvas nerimas kyla tik pakilimo metu.
Kartais ji kur kas stipresnė. Kai kurie žmonės net vengia skrydžių, nepaisant noro pažinti pasaulį.
Vis dėlto statistika pasakoja visai kitokią istoriją.
Kiekvieną dieną dešimtys tūkstančių keleivinių lėktuvų pakyla ir nusileidžia be jokių problemų.
Pilotai skrenda virš vandenynų, kalnų grandinių, dykumų ir regionų, kuriuose kartais vyrauja sudėtingos oro sąlygos.
Ir visgi rimtos avarijos išlieka itin retos.
Tiek, kad aviacija šiandien laikoma saugiausia transporto priemone pasaulyje.
Kaip tai įmanoma?
Kaip kelių šimtų tonų orlaivis, kartais skraidinantis daugiau nei 400 žmonių beveik 900 km/h greičiu ir daugiau nei 10 kilometrų aukštyje, gali būti toks saugus?
Atsakymas iš esmės gana paprastas:
niekas nepaliekama atsitiktinumui.
Už kiekvieno skrydžio slypi tūkstančiai taisyklių, procedūrų, patikrų ir saugos sistemų, sukurtų su viena manija:
išvengti nelaimės.
Ir būtent tai mes dabar išsiaiškinsime.
Ar lėktuvų katastrofos tikrai tokios retos?
Kai žiūrime žinias, kartais susidaro įspūdis, kad lėktuvų avarijos yra gana dažnos.
Tačiau realybė yra visiškai kitokia.
Kodėl?
Todėl, kad aviacijos įvykis yra išskirtinis reiškinys.
Ir būtent todėl, kad jis išskirtinis, jis akimirksniu apskrieja visą pasaulį.
Lėktuvo katastrofa palieka pėdsaką
Įsivaizduokite akimirkai.
Automobilio avarija įvyksta kažkur pasaulyje.
Nebent ji būtų itin įspūdinga, ji tikriausiai niekada nepateks į tarptautinės žiniasklaidos antraštes.
Dabar įsivaizduokite avariją, susijusią su keleiviniu lėktuvu.
Po kelių minučių:
- naujienų kanalai apie tai kalba nuolat;
- socialiniuose tinkluose pasirodo vaizdo įrašai;
- specialistai kviečiami į televizijos laidas;
- tema tampa pasauline.
Kelias dienas, kartais savaites, girdime tik apie tai.
Mūsų smegenims galiausiai susidaro įspūdis, kad lėktuvų avarijos yra dažnesnės nei iš tikrųjų.
Tai labai gerai žinomas psichologinis reiškinys.
Mes linkę pervertinti rizikas, kurios yra retos, bet plačiai nušviečiamos žiniasklaidoje.
Visgi kasdien skraido dešimtys tūkstančių lėktuvų
Pažvelkime plačiau.
Kiekvieną dieną pasaulyje:
- pakyla dešimtys tūkstančių komercinių skrydžių;
- milijonai keleivių skrenda lėktuvais;
- šimtai orlaivių vienu metu skrenda virš vandenynų.
Kol skaitote šias eilutes, virš mūsų galvų tikriausiai skrenda keli tūkstančiai lėktuvų.
Ir visgi mes apie juos beveik niekada negirdime.
Kodėl?
Todėl, kad didžioji dauguma šių skrydžių vyksta tiksliai taip, kaip planuota.
Pakilimas.
Skrydis.
Nusileidimas.
Istorijos pabaiga.
Statistika neįtikėtinai ramina
Šiuolaikinė aviacija tapo tokia saugi, kad kai kurie statistiniai duomenys atrodo beveik nereali.
Keleiviui rizika patekti į mirtiną avariją yra itin maža.
Tiek, kad kai kurie specialistai mėgsta sakyti, jog statistiškai pavojingiau yra:
- važiuoti į oro uostą automobiliu;
- pereiti gatvę;
- ar net užsiimti tam tikru laisvalaikio sportu.
Tai, žinoma, nereiškia, kad rizika yra nulinė.
Nulinės rizikos nėra jokioje srityje.
Tačiau ji tapo neįtikėtinai maža.
Kodėl mūsų smegenys taip bijo skrydžio?
Tai žavus klausimas.
Nes jei lėktuvas toks saugus, kodėl tiek daug žmonių jo bijo?
Atsakymas nėra tiesiogiai susijęs su pačia aviacija.
Jis susijęs su mūsų smegenimis.
Mes nieko nekontroliuojame
Kai važiuojame automobiliu, dažnai jaučiame, kad situaciją valdome.
Net būdami keleiviai.
Mes žinome kelią.
Galime žiūrėti į lauką.
Žinome, kad galime sustoti bet kurią akimirką.
Lėktuve viskas visiškai kitaip.
Mes esame:
- kelių kilometrų aukštyje;
- uždaryti kabinoje;
- negalintys įsikišti.
Šis kontrolės praradimas gali sukelti nerimą.
Mūsų smegenys nėra sutvertos skraidyti
Milijonus metų žmonės gyveno ant žemės.
Buvimas daugiau nei 10 kilometrų aukštyje metaliniame objekte, skriejančiame dangumi beveik 900 km/h greičiu, mūsų smegenims yra visiškai neįprasta situacija.
Nors racionaliai žinome, kad lėktuvas saugus, maža mūsų dalis kartais vis dar laiko šią situaciją neįprasta.
Mes bijome įspūdingų katastrofų
Žmonės linkę labiau bijoti retų, bet įspūdingų įvykių.
Lėktuvo katastrofa yra įspūdinga.
Ji plačiai nušviečiama.
Ji sukelia stiprias emocijas.
Priešingai, kasdienės rizikos, nors ir daug didesnės, mums dažnai atrodo banalios.
Tai visiškai normalus psichologinis šališkumas.
Kodėl lėktuvas yra saugiausia transporto priemonė pasaulyje?
Tai tikriausiai svarbiausias šio straipsnio klausimas.
Ir atsakymas telpa į vieną žodį:
sauga.
Aviacijoje sauga yra manija.
Viskas apgalvota aplink šią idėją.
Absoliučiai viskas.
Sauga prasideda dar prieš pirmąjį skrydį
Kai kuriamas naujas lėktuvas, nepakanka, kad jis būtų našus ar ekonomiškas.
Visų pirma, jis turi būti saugus.
Itin saugus.
Prieš orlaiviui pradedant skraidinti keleivius, jis turi praeiti metų metus trukusius kūrimo ir bandymų etapus.
Gamintojai atlieka:
- bandymus ant žemės;
- skrydžių bandymus;
- simuliacijas;
- atsparumo testus.
Kiekviena detalė išanalizuota.
Kiekviena sistema patikrinta.
Kiekvienas įsivaizduojamas scenarijus ištirtas.
Sertifikavimo standartai yra neįtikėtinai griežti
Aviacijoje nepakanka pasakyti:
„Tai turėtų veikti.“
Reikia įrodyti, kad sistema veiks itin retose situacijose.
Pavyzdžiui:
- variklio gedimas;
- gaisras;
- elektros problema;
- sudėtingos oro sąlygos.
Sertifikavimo institucijos taiko vienus griežčiausių reikalavimų pasaulyje.
Ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl aviacija tapo tokia saugi.
Aviacijos pramonė nuolat mokosi iš savo klaidų
Viena didžiausių aviacijos stiprybių – gebėjimas mokytis.
Kiekvienas incidentas išanalizuojamas.
Kiekviena anomalija ištiriama.
Kiekviena avarija sukelia itin išsamų tyrimą.
Tikslas nėra nurodyti kaltininką.
Tikslas – suprasti.
Kodėl tai įvyko?
Kaip išvengti pasikartojimo?
Kokias procedūras reikia pakeisti?
Kokių patobulinimų galima imtis?
Būtent ši nuolatinio tobulėjimo kultūra leido aviacijai pasiekti išskirtinį saugos lygį.
Saugos barjerų seka
Galiausiai, komercinis skrydis šiek tiek primena milžinišką domino žaidimą… bet atvirkščiai.
Avarijos atveju paprastai turi įvykti keli įvykiai vienu metu.
Aviacija daro viską, kad užkirstų kelią šiam sutapimui.
Ji daugybina apsaugos priemones:
- itin patikimi lėktuvai;
- labai gerai apmokyti pilotai;
- skrydžių vadovai;
- griežtos procedūros;
- automatinės sistemos;
- nuolatinės patikros.
Jei vienas barjeras nepavyksta, kitas perima estafetę.
Tada kitas.
Ir dar vienas.
Būtent ši apsaugos priemonių sankaupa paaiškina, kodėl lėktuvai beveik niekada nesudužta.
Bet kaip lėktuvas konkrečiai suprojektuotas atlaikyti gedimus?
Kodėl kai kurios sistemos dubliuojamos… ar net trigubinamos?
Ir ar lėktuvas tikrai gali tęsti skrydį su sugedusiu varikliu?
Tai mes sužinosime tolesnėje šio vadovo dalyje.
Lėktuvai suprojektuoti atlaikyti gedimus
Jei paklausite aviacijos inžinieriaus, kas daro lėktuvą tokį saugų, greičiausiai išgirsite techninį terminą:
dubliavimas (redundancija).
Už šio termino slypi viena didžiausių aviacijos saugos paslapčių.
Nes, priešingai nei galima pamanyti, inžinieriai nekuria lėktuvo tikėdamiesi, kad niekas niekada nesuges.
Jie remiasi priešinga prielaida:
anksčiau ar vėliau kažkas neišvengiamai suges.
Tikrasis klausimas yra:
Kas nutiks, jei tai įvyks?
Ir čia į žaidimą įsijungia aviacijos inžinerijos magija.
Dubliavimo principas: visada turėti planą B
Įsivaizduokite, kad jūsų automobilis staiga praranda visą elektros tiekimą.
Arba kad stabdžių sistema nustoja veikti.
Situacija akimirksniu taptų kritinė.
Keleiviniame lėktuve viskas labai kitaip.
Daugumai esminių sistemų nėra tik vieno sprendimo…
Yra keli.
Kartais du.
Kartais trys.
Kartais net daugiau.
Tikslas paprastas:
jei viena sistema sugenda, kita akimirksniu perima jos funkciją.
Ir jei ši taip pat sugenda, trečioji vis dar gali užtikrinti skrydžio saugą.
Tai vadinama dubliavimu.
Ir jis yra absoliučiai visur.
Kelios elektros sistemos
Kai galvojame apie lėktuvą, dažnai įsivaizduojame variklius ar sparnus.
Tačiau šiuolaikinis lėktuvas labai priklauso nuo elektros.
Elektra maitina ypač:
- kabinos ekranus;
- kompiuterius;
- ryšio sistemas;
- navigacijos prietaisus;
- tam tikras valdymo sistemas.
Visiškas elektros gedimas, žinoma, būtų problemiškas.
Štai kodėl lėktuvai turi kelis maitinimo šaltinius:
- generatorius ant kiekvieno variklio;
- baterijas;
- kartais mažą avarinę turbiną, vadinamą RAT (Ram Air Turbine).
Šis mažas sraigtas gali automatiškai išsiskleisti po lėktuvu ir gaminti elektrą naudojant oro srautą.
Taip, net ir itin sudėtingoje situacijoje lėktuvas vis dar turi sprendimų.
Kelios hidraulinės sistemos
Hidraulika lėktuve taip pat būtina.
Ji ypač leidžia veikti:
- vairavimo paviršiams;
- stabdžiams;
- važiuoklei;
- tam tikriems užsparniams.
Čia vėlgi paprastai nėra tik vienos hidraulinės grandinės.
Pavyzdžiui, Airbus A320 turi tris nepriklausomas hidraulines sistemas:
- žaliąją sistemą;
- mėlynąją sistemą;
- geltonąją sistemą.
Jei viena susiduria su problema, kitos gali toliau užtikrinti esmines funkcijas.
Keli kompiuteriai
Šiuolaikiniai lėktuvai yra tikri skraidantys kompiuteriai.
Šiuolaikiniame Airbus ar Boeing yra dešimtys kompiuterių.
Ir čia vėlgi daugelis jų yra dubliuoti arba trigubinti.
Kodėl?
Nes kompiuteris gali sugesti.
Nes elektroninis komponentas gali nustoti veikti.
Nes programinė įranga gali susidurti su anomalija.
Todėl inžinieriai visada numato atsarginius sprendimus.
Net prietaisai dažnai dubliuojami
Jei įeisite į keleivinio lėktuvo kabiną, greitai pastebėsite kažką:
daug informacijos rodoma kelis kartus.
Aukštis.
Greitis.
Kursas.
Navigacija.
Visa tai nėra atsitiktinumas.
Pilotai visada turi turėti patikimą informaciją.
Jei vienas prietaisas turi problemų, kiti leidžia patikrinti duomenis.
Dar kartą:
sauga remiasi keliais nuosekliais barjerais.
Ar lėktuvas tikrai gali skristi su sugedusiu varikliu?
Tai tikriausiai vienas dažniausiai keleivių užduodamų klausimų.
Ir atsakymas yra:
taip, absoliučiai.
Ir net daug geriau, nei dauguma žmonių įsivaizduoja.
Lėktuvai suprojektuoti šiai situacijai
Kai lėktuvas sertifikuojamas, institucijos nedaro prielaidos, kad abu varikliai veiks tobulai visą skrydžio laiką.
Priešingai.
Pilotai ir inžinieriai nuo pat pradžių numato variklio gedimo galimybę.
Lėktuvas turi gebėti:
- tęsti skrydį;
- kilti, jei reikia;
- nukreipti skrydį;
- saugiai nusileisti.
Ir įgulos reguliariai treniruojasi šiai situacijai.
Variklio gedimas yra retas įvykis
Priešingai nei kai kurie įsitikinimai, šiuolaikiniai varikliai yra itin patikimi.
Dabartiniai reaktyviniai varikliai yra vieni patikimiausių kada nors sukurtų mechanizmų.
Jie veikia tūkstančius valandų su išskirtiniu saugos lygiu.
Visiški variklio gedimai išlieka itin reti.
Tačiau būtent todėl, kad jie teoriškai gali įvykti, aviacijos pramonė tam ruošiasi.
Pilotai reguliariai treniruojasi variklio gedimams
Simuliatoriuose pilotai nuolat kartoja tokio tipo scenarijus.
Pakilimas.
Variklio gedimas.
Procedūra.
Avarinis valdymas.
Grįžimas į oro uostą.
Jie tai daro vėl ir vėl.
Tiek, kad šios procedūros tampa beveik automatinės.
Pirmą kartą, kai keleivinio lėktuvo pilotas susiduria su variklio gedimu… tai paprastai būna ne tikrame lėktuve.
Tai po to, kai jis tai atliko dešimtis ar net šimtus kartų simuliatoriuje.
O jei sugestų abu varikliai?
Ši situacija dar daug retesnė.
Tačiau ji taip pat numatyta.
Ir čia daugelis žmonių sužino kažką stebinančio:
keleivinis lėktuvas nekrenta kaip akmuo.
Lėktuvas visų pirma yra sklandytuvas
Tai gali pasirodyti stebėtina.
Tačiau keleivinis lėktuvas pasižymi puikiu aerodinamiškumu.
Net be variklių jis gali įveikti didelį atstumą.
Dideliame aukštyje Airbus A320 ar Boeing 737 gali sklandyti keliasdešimt kilometrų.
Tai palieka laiko.
Daug laiko.
Laiko:
- išanalizuoti situaciją;
- iš naujo užvesti variklį;
- pasiruošti nusileidimui;
- pasiekti oro uostą.
Hadsono stebuklas
Vienas garsiausių pavyzdžių yra US Airways 1549 skrydis.
2009 m. sausį Airbus A320 netrukus po pakilimo iš Niujorko susidūrė su paukščių būriu.
Abu varikliai buvo smarkiai apgadinti.
Įgula greitai suprato, kad negalės pasiekti jokio oro uosto.
Kapitonas Chesley “Sully” Sullenberger tada nusprendė nutupdyti lėktuvą Hadsono upėje.
Visi 155 žmonės išgyveno.
Šis įspūdingas įvykis primena vieną esminį dalyką:
net ir itin mažai tikėtinoje situacijoje lėktuvai ir jų įgulos vis dar turi daugybę galimybių.
Kodėl lėktuvų techninė priežiūra tokia griežta?
Galima pamanyti, kad lėktuvas skraido tol, kol detalė sugenda.
Iš tikrųjų yra visiškai atvirkščiai.
Aviacijoje daugelis detalių pakeičiamos…
dar prieš joms sugendant.
Kiekvienas lėktuvas nuolat tikrinamas
Oro linijų bendrovės laikosi itin griežtų techninės priežiūros programų.
Orlaiviai tikrinami:
- kasdien;
- reguliariai;
- išsamiai;
- atliekami didieji techninės priežiūros patikrinimai.
Kiekvienas įsikišimas dokumentuojamas.
Kiekviena anomalija stebima.
Kiekvienas remontas registruojamas.
Paprasta anomalija gali sustabdyti lėktuvą
Kai kuriais atvejais lėktuvas gali būti sustabdytas dėl problemos, kuri ne specialistui atrodytų beveik nereikšminga.
Kodėl?
Nes aviacijos filosofija labai paprasta:
geriau prevencija nei gydymas.
Sauga yra svarbiausia.
Visada.
Pramonė, kuri nepalieka nieko atsitiktinumui
Galiausiai, lėktuvai beveik niekada nesudužta, nes jie buvo suprojektuoti su itin paprasta idėja:
remtis prielaida, kad gedimai gali įvykti… ir iš anksto numatyti, kaip su jais susidoroti.
Keli varikliai.
Kelios elektros sistemos.
Keli kompiuteriai.
Kelios procedūros.
Keli saugos barjerai.
Ir kai sudedame visas šias apsaugos priemones, gauname absoliučiai nepaprastą saugos lygį.
Tačiau lėktuvai nėra vieni, užtikrinantys šią saugą.
Už kiekvieno skrydžio taip pat yra moterys ir vyrai, kurie atlieka esminį vaidmenį:
pilotai.
Ir jų mokymai tikriausiai dar įspūdingesni, nei įsivaizduojate.
Pilotai nuolat treniruojasi avarinėms situacijoms
Kai keleiviai įlipa į lėktuvą, jie dažnai įsivaizduoja, kad pilotai didžiąją karjeros dalį daro tą patį:
kyla, skrenda ir leidžiasi.
Iš tikrųjų didelė darbo dalis susideda iš pasiruošimo situacijoms, kurios, tikėkimės, niekada neįvyks.
Tai net viena didžiausių šiuolaikinės aviacijos stiprybių.
Įgulos nuolat treniruojasi valdyti neįtikėtinus įvykius.
Simuliatorius: pilotų sporto salė
Visi keleivinių lėktuvų pilotai reguliariai lankosi simuliatoriuje.
Ir kai kalbame apie simuliatorių, nekalbame apie vaizdo žaidimą.
Šiuolaikiniai simuliatoriai atkartoja kabiną iki smulkmenų:
- ekranai;
- valdikliai;
- judesiai;
- garsai;
- gedimai.
Realizmas toks, kad greitai pamirštate, jog esate pastate ant žemės.
Variklio gedimai
Įgulos reguliariai kartoja:
- variklio gedimą pakilimo metu;
- gedimą kylant;
- gedimą skrydžio metu;
- gedimą artėjant tūpti.
Šie scenarijai taip ištobulinti, kad procedūros tampa beveik automatinės.
Gaisrai
Gaisras laive yra viena rimčiausių situacijų aviacijoje.
Čia vėlgi įgulos apmokytos:
- identifikuoti problemą;
- taikyti procedūras;
- bendrauti;
- greitai priimti sprendimą.
Sudėtingos oro sąlygos
Stiprus vėjas.
Prietaisų gedimas.
Audros.
Apledėjimas.
Sistemų praradimas.
Pilotai reguliariai treniruojasi šioms situacijoms.
Tikslas nėra paversti pilotą superherojumi.
Tikslas – užtikrinti, kad neįprasta situacija niekada nebūtų visiškai nežinoma.
Kodėl žmogiškosios klaidos tapo vis retesnės?
Ilgą laiką žmogiškoji klaida buvo viena pagrindinių avarijų priežasčių.
Todėl aviacija visiškai pakeitė savo darbo būdą.
Šiandien viskas organizuota taip, kad būtų kuo labiau sumažinta klaidos galimybė.
CRM: komandinio darbo menas
CRM reiškia Crew Resource Management (Įgulos išteklių valdymas).
Už šio techninio pavadinimo slypi labai paprasta idėja:
kabinoje niekas nedirba vienas.
Abu pilotai turi:
- bendrauti;
- tikrinti vienas kitą;
- dalytis informacija;
- prireikus suabejoti sprendimu.
Ši filosofija iš esmės pakeitė aviacijos saugą.
Kontroliniai sąrašai (check-lists)
Tikriausiai jau matėte pilotus naudojant kontrolinį sąrašą.
Ir visgi, po tūkstančių skrydžio valandų jie toliau tai daro.
Kodėl?
Nes žmogaus atmintis nėra tobula.
Kontrolinis sąrašas leidžia išvengti:
- užmaršumo;
- išsiblaškymo;
- procedūros klaidos.
Net patys patyrę pilotai juos naudoja sistemingai.
Standartizacija
Viena didžiausių aviacijos paslapčių yra standartizacija.
Procedūros yra itin koduotos.
Du pilotai, kurie nepažįsta vienas kito, gali atsidurti kartu kabinoje ir efektyviai dirbti nuo pirmo skrydžio.
Nes jie kalba ta pačia kalba.
Nes jie taiko tas pačias procedūras.
Nes jie išmoko reaguoti vienodai tam tikroje situacijoje.
Šiuolaikiniai lėktuvai yra tikri skraidantys kompiuteriai
Vaizdas piloto, kuris vienas valdo lėktuvą rankomis, didžiąja dalimi priklauso praeičiai.
Šiandien lėktuvuose įdiegtos įspūdingos technologijos.
Ir šios technologijos labai prisideda prie saugos.
Autopilotas
Daugelis žmonių mano, kad autopilotas skraidina lėktuvą pats.
Realybė šiek tiek kitokia.
Autopilotas visų pirma yra įrankis, kuris:
- sumažina darbo krūvį;
- padeda išlaikyti tikslią trajektoriją;
- sumažina klaidos riziką.
Pilotai visada išlieka atsakingi už skrydį.
Skrydžio ribų apsauga
Kai kuriuose šiuolaikiniuose lėktuvuose kompiuteris net neleidžia įgulai viršyti tam tikrų pavojingų ribų.
Pavyzdžiui:
- smukos;
- per didelio pasvirimo;
- per didelio greičio.
Šios apsaugos priemonės sudaro papildomą barjerą nuo avarijos.
Įspėjimo sistemos
Lėktuvuose taip pat yra daugybė sistemų, kurios nuolat stebi skrydį.
Jos gali įspėti pilotus, jei:
- artėjama prie reljefo;
- kyla susidūrimo rizika;
- kyla variklio problema;
- techninė anomalija.
Įgula taip informuojama labai greitai, jei kas nors nukrypsta nuo normos.
Skrydžių vadovai: nematomi dangaus sargai
Kai esame įsitaisę savo sėdynėse, beveik niekada negalvojame apie skrydžių vadovus.
Ir visgi jie atlieka esminį vaidmenį.
Kiekvieną dieną jie vienu metu valdo tūkstančius lėktuvų.
Jų misija paprasta:
užtikrinti, kad visi šie orlaiviai judėtų saugiai.
Išlaikyti lėktuvus atskirai
Pagrindinis skrydžių valdymo vaidmuo – užtikrinti pakankamą atstumą tarp lėktuvų.
Praktiškai:
- orlaiviai ne visada skrenda tame pačiame aukštyje;
- jie laikosi tikslių trajektorijų;
- skrydžių vadovai nuolat stebi jų padėtį.
Todėl susidūrimo rizika yra itin maža.
Nuolatinė stebėsena
Valdymo centruose yra:
- radarai;
- ryšio sistemos;
- prognozavimo įrankiai;
- atsarginės sistemos.
Kiekvienas skrydis stebimas beveik realiuoju laiku.
Ir kai atsiranda neįprasta situacija, keli profesionalai dirba kartu, kad rastų geriausią sprendimą.
Technologijos, kurios išvengia susidūrimų
Nors skrydžių valdymas jau yra itin efektyvus, lėktuvai taip pat turi savo saugos sistemas.
Dar kartą:
keli barjerai yra geriau nei vienas.
TCAS
Traffic Collision Avoidance System (Susidūrimų išvengimo sistema), arba TCAS, stebi kitus netoliese esančius lėktuvus.
Jei dviem orlaiviams gresia pavojingas suartėjimas, sistema gali duoti nurodymus įguloms.
Pavyzdžiui:
- vienas lėktuvas kyla;
- kitas leidžiasi.
Viskas per kelias sekundes.
Ši sistema žymiai pagerino aviacijos saugą.
GPWS ir EGPWS
Šios sistemos stebi artumą prie žemės.
Jos gali įspėti pilotus apie susidūrimo su reljefu riziką.
Garsieji įspėjimai:
“TERRAIN, TERRAIN!”
arba
“PULL UP!”
kyla iš šių sistemų.
Jos leido išvengti daugybės avarijų.
Ar orai vis dar pavojingi lėktuvams?
Daugelis keleivių bijo orų.
Audrų.
Turbulencijos.
Vėjo.
Visgi šiuolaikinė aviacija yra itin gerai įrengta su jais susidoroti.
Turbulencija
Ji dažnai daro įspūdį keleiviams.
Bet ji retai pavojinga pačiam lėktuvui.
Orlaiviai suprojektuoti atlaikyti apkrovas, kurios yra daug didesnės nei turbulencija, su kuria paprastai susiduriama.
Pagrindinė rizika visų pirma kyla žmonėms, kurie neprisisegę diržų.
Audros
Pilotai paprastai vengia didelių audros židinių.
Jie turi:
- orų radarus;
- informaciją iš skrydžių valdymo;
- orų prognozes.
Tikslas paprastas:
nepatekti į pavojingiausias zonas.
Apledėjimas
Šiuolaikiniai lėktuvai taip pat turi itin našias apsaugos nuo apledėjimo sistemas.
Čia vėlgi viskas apgalvota taip, kad įgula galėtų susidoroti su sudėtingomis sąlygomis.
Kodėl kiekviena avarija daro būsimus skrydžius dar saugesnius?
Tai tikriausiai vienas ryškiausių aviacijos aspektų.
Kiekviena avarija išanalizuojama su nepaprastu tikslumu.
Tikslas nėra rasti kaltininką.
Tikslas – suprasti.
Saugos tyrimai
Tokios organizacijos kaip:
- BEA Prancūzijoje;
- NTSB Jungtinėse Valstijose;
atlieka itin išsamius tyrimus.
Jie analizuoja:
- skrydžio duomenis;
- kabinos įrašus;
- orą;
- procedūras;
- žmogiškuosius veiksnius.
Nuolatinis tobulėjimas
Labai dažnai tyrimas veda prie:
- naujos procedūros;
- techninio pakeitimo;
- mokymų patobulinimo;
- reglamentavimo pokyčio.
Būtent tai paaiškina, kodėl aviacija tampa vis saugesnė.
Ji nuolat mokosi iš savo patirties.
Ir tai tikriausiai viena svarbiausių priežasčių, kodėl lėktuvai šiandien beveik niekada nesudužta.
Paskutinėje dalyje pamatysime, kodėl vis dar įmanoma pagerinti aviacijos saugą, ką mums žada aviacijos ateitis ir kodėl, nepaisant visos pažangos, nulinė rizika niekada neegzistuos visiškai.
Rytojaus aviacijos saugos iššūkiai
Kai žiūrime į dabartinę statistiką, galima beveik paklausti:
Ar dar galima padaryti lėktuvą saugesnį nei jis yra dabar?
Atsakymas – taip.
Ir tai, beje, yra vienas iš aviacijos pramonės ypatumų.
Ji niekada nelaiko darbo baigtu.
Net ir su išskirtiniu saugos lygiu, inžinieriai, pilotai, oro linijų bendrovės ir institucijos toliau ieško būdų, kaip dar labiau pagerinti situaciją.
Nes aviacijoje kiekvienas mažas žingsnis svarbus.
Vis protingesni lėktuvai
Šiuolaikinės kabinos jau labai pasikeitė.
Šiandien kai kurios sistemos geba:
- aptikti anomalijas prieš joms tampant probleminėmis;
- pasiūlyti sprendimus įguloms;
- optimizuoti tam tikrus sprendimus.
Ir tai tikriausiai tik pradžia.
Dirbtinis intelektas ateinančiais metais galėtų padėti pilotams dar greičiau identifikuoti tam tikras sudėtingas situacijas.
Tačiau dėmesio:
tikslas nėra pakeisti pilotus.
Tikslas – suteikti jiems papildomų įrankių, kad dar labiau pagerėtų sauga.
Nuspėjamoji techninė priežiūra
Kita įdomi evoliucija: nuspėjamoji techninė priežiūra.
Šiuolaikiniai lėktuvai generuoja įspūdingą duomenų kiekį.
Kiekvienas skrydis leidžia surinkti informaciją apie:
- variklius;
- hidraulines sistemas;
- elektros sistemas;
- tam tikrų komponentų našumą.
Šių duomenų dėka kartais tampa įmanoma numatyti tam tikrus gedimus dar prieš jiems atsirandant.
Įsivaizduokite automobilį, galintį jums pasakyti:
„Ši detalė gali sugesti po trijų savaičių.“
Tai lygiai tas pats principas.
Ir šis požiūris jau leidžia dar labiau pagerinti lėktuvų saugą ir patikimumą.
Kibernetinis saugumas
Šiuolaikinė aviacija vis labiau susieta.
Lėktuvai daugiau bendrauja su žeme, sistemos tampa vis skaitmeniškesnės ir duomenų mainai vis dažnesni.
Tai atveria naujas galimybes… bet ir naujus iššūkius.
Kibernetinis saugumas tapo itin svarbia tema.
Gamintojai ir institucijos nuolat dirba, kad apsaugotų aviacijos sistemas nuo bet kokios informacinės grėsmės.
Nauji lėktuvai ir nauji degalai
Aviacija taip pat juda link taupesnių ir aplinkai draugiškesnių orlaivių.
Būsimi lėktuvai galbūt naudos:
- naujus degalus;
- vandenilį;
- hibridines sistemas;
- dar labiau automatizuotas architektūras.
Tačiau vienas dalykas niekada nepasikeis:
kiekviena inovacija pirmiausia turės įrodyti, kad ji saugi.
Aviacijoje sauga visada išlieka absoliučiu prioritetu.
Tai kodėl lėktuvai beveik niekada nesudužta?
Po visko, ką matėme, atsakymas tampa gana paprastas.
Lėktuvai beveik niekada nesudužta, nes aviacija sukurta aplink kelis saugos sluoksnius, kurie vienas kitą papildo.
Dar prieš lėktuvui pakylant, jau egzistuoja daugybė barjerų:
- itin griežti sertifikavimo standartai;
- dubliuotos ar trigubintos sistemos;
- labai patikimi varikliai;
- griežta techninė priežiūra;
- nuolat treniruojami pilotai;
- skrydžių vadovai;
- tikslios procedūros;
- stebėjimo ir įspėjimo technologijos.
Ir jei pirmas barjeras nepavyksta…
Antras perima estafetę.
Tada trečias.
Tada ketvirtas.
Ši filosofija paaiškina, kodėl avarijos tapo tokios retos.
Ar vis dar galima bijoti skristi lėktuvu?
Baimė skristi lėktuvu yra visiškai normali.
Galų gale, skraidymas nėra kažkas natūralaus žmogui.
Sėdėti kelių šimtų tonų aparate daugiau nei 10 kilometrų aukštyje gali atrodyti įspūdingai.
Tačiau svarbu atskirti:
tai, ką jaučiame ir tai, ką sako faktai.
O faktai itin ramina.
Kiekvieną dieną:
- dešimtys tūkstančių lėktuvų pakyla;
- milijonai keleivių keliauja;
- didžioji dauguma skrydžių vyksta be jokio incidento.
Turbulencija paprastai nepavojinga.
Gedimai numatyti.
Pilotai apmokyti.
Lėktuvai suprojektuoti susidoroti su situacijomis, kurių dauguma keleivių net neįsivaizduoja.
Žinoma, nulinės rizikos nėra.
Jokia transporto priemonė negali to garantuoti.
Tačiau komercinė aviacija tikriausiai prie to priartėjo labiau nei bet kuri kita.
📖 Straipsniai, kurie gali jus sudominti
Aviacija pilna žavių klausimų. Jei šis straipsnis jums patiko, štai kitos temos, kurios turėtų sužadinti jūsų smalsumą ir leisti dar daugiau sužinoti apie oro transporto pasaulį.
✈️ Kaip išgyventi 12 valandų skrydį be kančių?
Sužinokite mūsų patarimus, kaip geriau ištverti ilgus skrydžius, išvengti nuovargio, išlikti hidratuotiems ir pasiekti tikslą geriausiomis sąlygomis.
🌍 Kodėl lėktuvai skrenda taip aukštai?
Kodėl keleiviniai lėktuvai skrenda daugiau nei 10 kilometrų aukštyje? Degalų sąnaudos, orai, našumas… sužinokite priežastis, slypinčias už šio pasirinkimo.
☁️ Kodėl lėktuvai palieka baltus pėdsakus danguje?
Šie ilgi balti pėdsakai intriguoja daugelį keleivių. Sužinokite, kaip jie susidaro ir kodėl kai kurie lėktuvai juos palieka, o kiti – ne.
Kuo daugiau atrandame aviacijos veikimą, tuo labiau suprantame, kaip tiksliai apgalvota kiekviena detalė… ir tai taip pat daro šį pasaulį tokį žavų.
🛩️ Rekomenduojami produktai aviacijos entuziastams
Jei aviacijos sauga ir lėktuvų veikimas jus žavi, kodėl gi nepratęsus patirties su keletu detalių, įkvėptų aviacijos pasaulio? Štai puikus pasirinkimas visiems lėktuvų ir aviacijos mylėtojams.
🛫 Keleivinio lėktuvo modelis
Atraskite garsiausius keleivinius lėktuvus miniatiūrinėje versijoje ir suteikite aviacijos dvelksmo savo rašomajam stalui, svetainei ar kolekcijai.
✈️ Naikintuvo modelis
Nuo mitinių orlaivių iki šiuolaikinių naikintuvų – atraskite detalius modelius, kurie džiugins visus karinės aeronautikos entuziastus.
🖼️ Lėktuvų plakatai
Įneškite aviacijos dvasią į savo namus su mūsų lėktuvų plakatais, idealiai tinkančiais papuošti rašomąjį stalą, kambarį ar jūsų aistrai skirtą kampelį.
Išvada
Kai žiūrime į kylantį lėktuvą, matome tiesiog orlaivį, pradedantį skrydį.
Tačiau už šios akimirkos slypi tūkstančiai darbo valandų.
Inžinierių.
Mechanikų.
Skrydžių vadovų.
Pilotų.
Tyrėjų.
Dešimtmečiai sukauptos patirties.
Ir visų pirma, nuolatinė manija:
padaryti kitą skrydį dar saugesnį nei ankstesnis.
Būtent ši saugos kultūra paaiškina, kodėl lėktuvai beveik niekada nesudužta.
Ir kitą kartą, kai žiūrėsite į dangumi skrendantį lėktuvą, galbūt pagalvosite vieną dalyką:
jei milijonai žmonių gali keliauti kasdien su tokiu saugos lygiu, tai todėl, kad aviacija tikriausiai yra viena griežčiausių ir reikliausių pramonės šakų, kada nors sukurtų žmogaus.
🎬 Vaizdo įrašas: ar lėktuvas tikrai gali skristi be abiejų variklių?
Prarasti abu variklius skrydžio metu atrodo kaip blogiausias įsivaizduojamas scenarijus. Visgi keleiviniai lėktuvai geba sklandyti keliasdešimt kilometrų, o pilotai specialiai apmokyti valdyti tokio tipo situaciją, kad ir kokia reta ji būtų.
Sužinokite šiame vaizdo įraše, kaip lėktuvas gali tęsti skrydį… net be jokios variklių traukos.
Šis gebėjimas susidoroti su pačiomis ekstremaliausiomis situacijomis puikiai iliustruoja šiuolaikinės aviacijos filosofiją: visada numatyti neįtikėtiną, kad oro transportas taptų vis saugesnis.
DUK: Viskas apie lėktuvų saugą
Kodėl lėktuvas laikomas saugiausia transporto priemone?
Nes jis remiasi įspūdingu skaičiumi saugos barjerų: labai patikimi lėktuvai, apmokyti pilotai, griežtos procedūros ir pažangios stebėjimo technologijos.
Kokia tikimybė žūti lėktuvo katastrofoje?
Ji itin maža.
Statistiškai rizika yra daug mažesnė nei susijusi su daugybe kitų kasdienių transporto priemonių.
Ar lėktuvas gali skristi su sugedusiu varikliu?
Taip.
Keleiviniai lėktuvai suprojektuoti ir sertifikuoti taip, kad galėtų saugiai tęsti skrydį su vienu varikliu.
Ar turbulencija gali numušti lėktuvą?
Ne.
Turbulencija įspūdinga, bet šiuolaikiniai lėktuvai suprojektuoti atlaikyti daug didesnes apkrovas.
Ar lėktuvas gali skristi be jokio variklio?
Tam tikrą laiką – taip.
Keleivinis lėktuvas gali sklandyti keliasdešimt kilometrų, o tai palieka įguloms laiko ieškoti sprendimo.
Ar pilotai treniruojasi avarinėms situacijoms?
Taip, reguliariai.
Simuliatoriai atkartoja visų rūšių situacijas:
- variklio gedimus;
- gaisrus;
- sudėtingus orus;
- sistemų praradimą.
Kodėl lėktuvai turi tiek daug atsarginių sistemų?
Nes aviacija remiasi prielaida, kad gedimas visada įmanomas.
Todėl sistemos dažnai dubliuojamos ar net trigubinamos, kad būtų išlaikyta skrydžio sauga.
Ar lėktuvų avarijos tampa vis retesnės?
Taip.
Technologinės pažangos, saugos tyrimų ir nuolatinio procedūrų tobulinimo dėka aviacijos sauga nuolat gerėja.
Ar lėktuvai gali nusileisti patys?
Kai kurie lėktuvai geba atlikti automatinį nusileidimą tam tikromis sąlygomis.
Tačiau pilotai visada išlieka atsakingi už skrydį.
Ar dar galima pagerinti aviacijos saugą?
Absoliučiai.
Aviacija toliau diegia inovacijas su:
- dirbtiniu intelektu;
- nuspėjamąja technine priežiūra;
- naujomis pagalbos sistemomis;
- vis našesnėmis stebėjimo technologijomis.
