Skrendant lėktuvu, dažnai kyla nerimas: „Kas nutiks, jei varikliai nustos veikti?“ Mintis apie variklio gedimą gali atrodyti gąsdinanti, tačiau iš tikrųjų lėktuvas nenukrenta kaip akmuo. Net ir be variklių jis tęsia skrydį dėl savo sparnų ir pilotų numatytų procedūrų.
Mitai apie variklio gedimą
Daugelis keleivių mano, kad lėktuvui nuolat reikia variklių, kad išliktų ore. Tiesą sakant, varikliai daugiausia naudojami traukai sukurti, t. y. lėktuvui stumti į priekį. Tačiau tai, kas išlaiko lėktuvą danguje, yra sparnų sukuriama keliamoji jėga.
Todėl, jei variklis sustoja, lėktuvas staiga nenukrenta. Jis toliau sklendžia, kaip sklandytuvas ar net paukštis, sklendžiantis ore nemojuodamas sparnais.
Kaip lėktuvas išlieka ore be variklių
Lėktuvas sukonstruotas taip, kad būtų aerodinamiškas. Jo sparnai judėjimą ore paverčia keliamąja jėga, kuri leidžia išlaikyti aukštį.
Kai dingsta trauka, lėktuvas tiesiog pereina į sklendimo režimą: jis lėtai praranda aukštį judėdamas į priekį. Oro greitis aplink sparnus toliau kuria keliamąją jėgą, todėl lėktuvas nekrenta vertikaliai.
👉 Trumpai tariant: lėktuvas be variklių tampa dideliu sklandytuvu.
Kokį atstumą gali įveikti lėktuvas be variklių?
Tai priklauso nuo aerodinaminės kokybės, t. y. santykio tarp įveikto atstumo ir prarasto aukščio.
-
Šiuolaikinio keleivinio lėktuvo aerodinaminė kokybė yra apie 15–20. Tai reiškia, kad už kiekvieną nusileistą kilometrą jis nuskrieja 15–20 kilometrų į priekį.
-
Būdamas 10 000 metrų aukštyje, lėktuvas galėtų įveikti 150–200 km be variklių, palikdamas pilotams pakankamai laiko rasti sprendimą.
Palyginimui, sportinio sklandytuvo aerodinaminė kokybė gali siekti 40–60, o tai rodo, kad sklendimas yra natūrali orlaivio galimybė.
Pilotų numatytos procedūros
Pilotai reguliariai treniruojasi valdyti variklio gedimus treniruokliuose. Įvykus tikram gedimui, jie laikosi tikslių procedūrų:
-
Stabilizuoti lėktuvą pasirinkus optimalų sklendimo greitį.
-
Išanalizuoti situaciją ir, jei įmanoma, bandyti užvesti variklį.
-
Pasirinkti saugią trajektoriją link oro uosto ar avarinio tūpimo vietos.
👉 Tai įrodo garsūs pavyzdžiai:
-
1983 m. „Gimli Glider“, „Air Canada“ lėktuvas Boeing 767, be variklių nuskriejo daugiau nei 100 km ir saugiai nusileido.
-
2009 m. kapitonas Sully Sullenberger nutupdė savo Airbus A320 Niujorko Hadsono upėje po to, kai paukščiai sugadino abu variklius. Visi keleiviai išliko gyvi.
Išvada: kodėl keleiviams nereikia nerimauti
Net ir sugedus varikliams, lėktuvai yra suprojektuoti taip, kad galėtų toliau skristi ir įveikti didelius atstumus sklendžiant. Pilotai, apmokyti tokioms situacijoms, žino, kaip išlaikyti kontrolę ir rasti geriausią sprendimą.
Kitą kartą skrisdami lėktuvu prisiminkite: ne varikliai „laiko“ lėktuvą, o jo sparnai.
Peržiūrėkite vaizdo įrašą apie lėktuvų variklių gedimus:
DUK: atsakome į visus jūsų klausimus
Ar keleivinis lėktuvas gali sklendėti be variklių?
Taip, jis gali įveikti nuo 150 iki 200 km atstumą iš kreiserinio aukščio.
Kokį atstumą lėktuvas gali įveikti sugedus varikliui?
Esant 15–20 aerodinaminiam kokybės rodikliui, už kiekvieną nusileistą kilometrą jis gali nuskrieti 15–20 km.
Ką daro pilotai sugedus varikliui?
Jie taiko avarines procedūras, stabilizuoja lėktuvą ir ieško saugios tūpimo vietos.
Ar keleivinių lėktuvų įgulos treniruojasi tokioms situacijoms?
Taip, pilotai reguliariai treniruojasi treniruokliuose valdyti variklių gedimus.
Ar lėktuvas gali saugiai nusileisti be variklių?
Taip, tai įrodyta keliais realiais atvejais, pavyzdžiui, tūpimas Hadsono upėje 2009 metais.
Kaip veikia lėktuvo sparnas? (Paprastas ir aiškus paaiškinimas)
10 dažniausių klaidų, kurias daro pilotai mokiniai (ir kaip jų išvengti)
Kaip tinkamai pasiruošti oro linijų atrankai
