Tarp visų Antrojo pasaulinio karo naikintuvų nedaugelis yra tokie atpažįstami kaip „Vought F4U Corsair“. Dėl savo „apversto žuvėdros sparno“ formos ir galingo variklio jis tapo JAV oro pajėgų to meto išradingumo ir technologinio pranašumo simboliu. Tačiau už išskirtinės išvaizdos slypi „Corsair“ palikimas aeronautika istorijoje. Apžvelgiame šio legendiniu tapusio orlaivis epopėją.
Išskirtinio naikintuvo ištakos
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, augant įtampai Europoje ir Ramiojo vandenyno regione, JAV karinis jūrų laivynas paskelbė konkursą naujam lėktuvnešiuose bazuojamam naikintuvui. Tikslas buvo aiškus: sukurti lėktuvas, galintį pranokti japonų orlaivių charakteristikas ir atitikti itin griežtus lėktuvnešių aplinkos reikalavimus.
Iššūkį priėmė „Vought Aircraft“ įmonė, vadovaujama Rexo Beiselio. Nuo pat pirmųjų brėžinių inžinieriai siekė maksimalaus efektyvumo: didelio greičio, manevringumo ir ugnies galios. „F4U Corsair“ prototipas pirmąjį skrydis atliko 1940 metais. Jo savybės greitai padarė įspūdį, nors prireikė nemažai patobulinimų, kol jis tapo visiškai operatyvus.
Revoliucinės techninės charakteristikos
Pirmas dalykas, kuris patraukia dėmesį „Corsair“ modelyje – tai „W“ formos sparnas, vadinamas „žuvėdros sparnu“. Ši ypatinga forma nėra tik estetinis pasirinkimas: ji leido sumontuoti didelį propelerį (daugiau nei 4 metrų skersmens) nenaudojant per ilgos ir trapios važiuoklės. Tai buvo genialus atsakymas į realią problemą.
Po gaubtu „Corsair“ turi 18 cilindrų „Pratt & Whitney R-2800“ radialinį variklį, išvystantį daugiau nei 2 000 arklio galių. Dėl šios jėgainės jis tapo vienu greičiausių savo laikų sraigtinių lėktuvų, pasiekiančiu beveik 700 km/h greitį. Ginkluotė taip pat įspūdinga: šeši 12,7 mm „Browning“ kulkosvaidžiai, o priklausomai nuo versijos – ir patrankos bei raketos.
Tvirtas, greitas, galingai ginkluotas ir įspūdingas skrydis metu, „Corsair“ iškart buvo pripažintas grėsmingu varžovu.
„Corsair“ mūšio lauke
Būtent Ramiojo vandenyno teatro veiksmuose „F4U Corsair“ įrašė savo legendą. Naudojamas tiek JAV karinio jūrų laivyno, tiek JAV jūrų pėstininkų korpuso, jis greitai tapo japonų pilotai košmaru. Dėl pranašesnių charakteristikų, palyginti su garsiuoju „Mitsubishi A6M Zero“, jis dominavo oro mūšiuose, ypač dėl savo greičio neriant žemyn ir gebėjimo atlaikyti pažeidimus.
Tam tikri daliniai, pavyzdžiui, garsioji „Black Sheep Squadron“ (VMF-214), įėjo į istoriją su savo „Corsair“ lėktuvais. Pulkininkas Gregory „Pappy“ Boyingtonas, vienas garsiausių asų, tapo šio oro karo simboliu.
Lėktuvas dalyvavo visose didžiosiose Ramiojo vandenyno kampanijose: Gvadalkanalio, Bugenvilio, Ivo Džimos, Okinavos… Visur, kur jis buvo dislokuotas, jis demonstravo savo galią ir efektyvumą.
Antroji karjera Korėjoje
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, „Corsair“ galėjo pasitraukti į užtarnautą poilsį. Tačiau po kelerių metų, Korėjos karo metu, jis atgimė iš naujo. Susidūręs su sovietiniais reaktyviniais lėktuvais, tokiais kaip MiG-15, „F4U“ atrodė pasenęs. Tačiau jo vaidmuo pasikeitė: jis tapo naikintuvu-bombonešiu, skirtu paramai iš oro.
Dėl savo tvirtumo ir keliamoji galios jis buvo itin efektyvus atakuojant priešo pozicijas, remiant sausumos pajėgas ar naikinant tiekimo linijas. Modernesnės F4U-4 ir F4U-5 versijos pratęsė jo tarnybos laiką iki pat šeštojo dešimtmečio.
Kultinis lėktuvas su nepaprastu likimu
Net ir šiandien „Corsair“ tebežavi. Jis eksponuojamas daugelyje aeronautika muziejų, restauruojamas entuziastų ir dažnai matomas oro šou, kur jo variklis vis dar griaudėja su ta pačia jėga. Jis taip pat įsitvirtino populiariojoje kultūroje, ypač dėka televizijos serialo „Baa Baa Black Sheep“, kuris sustiprino jo, kaip oro kario, įvaizdį.
Kolekcininkai jo ieško, modeliuotojai jį atkuria, o aviacijos istorijos mėgėjai jį laiko vienu sėkmingiausių savo laikų lėktuvų.
Išvada
„Vought F4U Corsair“ yra ne tik išskirtinis naikintuvas: tai simbolis. JAV oro pranašumo Ramiajame vandenyne simbolis, techninių inovacijų ir tvirtumo simbolis, o svarbiausia – simbolis eros, kai sraigtinė aviacija pasiekė savo apogėjų.
Praėjus daugiau nei 80 metų po pirmojo skrydis, „Corsair“ vardas vis dar kelia susižavėjimą aviacijos entuziastų širdyse. Tikra dangaus legenda.
Žiūrėkite vaizdo įrašą apie „Vought F4U Corsair“ istoriją:
DUK: atsakome į visus jūsų klausimus
Kodėl „Corsair“ turėjo „W“ formos sparnus?
Ši ypatinga forma leido sutrumpinti važiuoklę, paliekant pakankamai vietos dideliam propeleriui. Tai pagerino stabilumą kylant ir tūpiant.
Koks buvo maksimalus „F4U Corsair“ greitis?
Priklausomai nuo versijos, jis galėjo pasiekti apie 700 km/h, o tai buvo nepaprasta sraigtiniam lėktuvui.
Kokie garsūs pilotai skraidė „Corsair“?
Garsiausias iš jų – Gregory „Pappy“ Boyingtonas, JAV karinio jūrų laivyno asas, pasiekęs daugybę pergalių skraidydamas „Corsair“.
Ar „Corsair“ buvo geresnis už „Mitsubishi Zero“?
Pirmaisiais susidūrimais „Zero“ turėjo pranašumą manevringumu. Tačiau kai „Corsair“ buvo tinkamai įvaldytas, jo greitis, ugnies galia ir atsparumas pavertė jį pranašesniu varžovu.
